Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) situaciją Marijampolės kalėjime, kuomet nusileista badavusiems nuteistiesiems, vadina neleistinu ir jau sisteminiu vadovų aplaidumu. O su nuteistaisiais dirbantis psichologas pabrėžia, kad nuolaidos nuteistiesiems formuoja labai pavojingą praktiką, kurioje geresnėje pozicijoje atsiduria ne valstybė, o įstatymų laužytojai. Pareigūnų atstovai neslepia apmaudo, kad į nuteistųjų reikalavimus vadovai reaguoja palankiau ir greičiau nei į pareigūnų prašymus.
LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė apgailestauja, kad dabar jau greičiau reaguojama į nuteistųjų reikalavimus, kurie tame pačiame Marijampolės kalėjime buvo išreiškiami akivaizdžiai neteisėtais būdais, nei į šioje srityje dirbančių darbuotojų pagrįstus prašymus bei teisėtus lūkesčius. „Tai labai demotyvuoja šios srities specialistus ir tikrai neskatina į šią sistemą ateiti dirbti naujų darbuotojų, kurių šiuo metu trūksta šimtais. Bet matome, kad prioritetu tampa nebe pareigūno darbo sąlygos, o nuteistųjų įgeidžiai“,- stebisi L. Soščekienė.
LTPF pirmininkės pavaduotojo Dariaus Čekavičiaus, dirbančio Vilniaus kalėjime, teigimu, vertinant situaciją Marijampolės kalėjime, kuomet iki gyvos galvos nuteisti asmenys kėlė neramumus, galima konstatuoti, kad tai yra netinkamai Teisingumo ministerijos vykdomos bausmių vykdymo politikos pasekmės.
„Ne kartą kėlėme klausimus Teisingumo ministerijoje dėl pataisos namuose (šiemet visos laisvės atėmimo vietos reorganizuotos į vieną juridinį asmenį, pataisos namai pervadinti kalėjimais) pažeidinėjamų Lietuvos bausmių vykdymo kodekso normų. Prašėme ir tikėjomės teisingumo ministrės E. Dobrowolskos ir tuometinio teisingumo viceministro E. Jablonskio pagalbos keičiant teisės aktus. Sakėme, kad neteisėti leidimai nuteistiesiems naudotis daiktais, kurie jiems nenumatyti teisės aktais, o tuo labiau neteisėti leidimai juos įsigyti ar gauti iš laisvėje esančių artimųjų ar draugų, įneša sumaišties pataisos pareigūnų, tiesiogiai dirbančių įstaigose, darbe. Deja nebuvome išgirsti, įgyvendinant reformą teisės aktai nekeisti, neteisėti leidimai nuteistiesiems naudotis ir neleistinais daiktais, galioja ir šiandien”,- pasakoja D. Čekavičius.
Pasak LTPF atstovo, pareigūnams, tiesiogiai dirbantiems kalėjimuose, bandant laikytis veiklą reglamentuojančių teisės aktų, kyla nuteistųjų nepasitenkinimas.
„Jeigu žmogui pradžioje leidžiama daugiau nei numato teisės aktai, o vėliau tą privilegiją bandoma panaikinti, suprantama, kad kils neramumai. Tačiau didžiausias krūvis ir pavojus gyvybei ir sveikatai dėl to kyla ne ministerijos klerkams, o pareigūnams, kurie dar likę dirbti bausmių vykdymo sistemoje. Pareigūnai tiesiogiai reaguoja į nuteistųjų neteisėtą elgesį, t.y. valstybinio turto gadinimus, savęs žalojimus, bandymus nusižudyti bei kitas žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį pritraukiančias priemones. Viso to galima būtų išvengti jei būtų įsiklausoma į darbuotojų nuomonę“,- konstatuoja D. Čekavičius.
Karolis Poderis, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Dinaminio saugumo ir TOG padalinio koordinatorius psichologas sako, kad pirmiausia verta atkreipti dėmesį ne į tai, ko nuteistieji prašė, bet į tai, kaip jie tą darė.
„Badavimas – savižalos forma, kuri labiau yra naudojama ne kaip realaus pavojaus sau sukėlimo priemonė, bet kaip spaudimo ir provokacijos priemonė. Taip nebyliai sakoma „arba paklusk mano reikalavimams, arba būsi kaltas dėl to, kas man nutiks“.
Taip nuteistieji bando permesti asmeninę atsakomybę už savo elgesį subjektui, iš kurio kažko reikalaujama. Vadovybės reakcija buvo blogiausia, kokia galima tokioje situacijoje, jie pakluso. Tai elementarus neigiamo elgesio paskatinimas. Kai asmuo siekia savo tikslų neigiamais ir žalingais būdais ir savo pasiekia jis gauna patvirtinančią žinutę, kad toks jo elgesys yra tinkamas siekiant užsibrėžtų tikslų.
Asmenys, kurie yra linkę nesilaikyti visuomenės nustatytų normų, dažniausiai ir dėmesio siekia antisocialiais būdais, ilgainiui tokį elgesį normalizuodami. Paklusdami tokiam elgesiui, tik didiname jų recidyvo tikimybę. Nebūkime naivūs galvodami, kad asmuo, manipuliaciniais ir antisocialiais veiksmais pasiekdavęs savo tikslų, išėjęs į laisvę to nebedarys“,- akcentuoja psichologas.
2023-09-18
LTPF informacija
